Sunku sutikti žmogų, po šitiek metų nesimatymo.
Sunku jam pažvelgti į akis, kurios šnabžda tau praeitį, praėjusias akimirkas, o šios, tą akimirką, tau tampa nusuvokiamos.
Tiesiog kažkas cypia ausyse ir tu bėgi. Bėgi nuo to žvilgsnio, kuris tau tolimas ir kartu labai artimas. Bėgi ir tarsi žinai, jog jis nori , kad dingtum.. O tuomet, šis tau nusišypso, nevilties pilnom akim, nuleidžia galvą ir pranyksta minioje. Lyg varna nakty ir nesugrįžta… Tu, lėki namo, įsikniaubi į pagalvę ir meldiesi, tam kurį matei sekundę, kurį jauti giliai širdyje ir ten, visa esybe trokšti dar kart jį sutikti, kad išgirstum jo balsą, kurio taip pasiilgai.
Tik nežinai, ar nepristigs tau jėgų ir vėl nedėsi į kojas…
Rodyk draugams
- Kurva, užkniso.. eik nahui, bled…
- A jau patvarkei savo alų?
- Joo, dalupau. Dalupau bled.
- Kurva, čiulpk ***i ir šok tango ble…
- Žaidžiam Csą?
- Mgh, o ką ji darys?
- Žais. išmoks…
- Krč, man galva apsisuko.
- Čiešini, arklio auka, ble. Nuobodu, einu Cs.
Štai žmonių gyvenimo vertybės… Supraskit kaip nori. Tai ne žemaičiai ir ne dzūkai. Tuo labiau ne Lietuviai. Tai ne rusai ir ne Italai… Tai mes, kaip pasakytų senoji Lietuvių karta…
Rodyk draugams
KAIP gera, KAI gali NUO kažko PAVARGTI.
JAUTIESI nevisiškai BEVILTIŠKAS.
Rodyk draugams
Žinai ką? Nežinai? Dabar sužinosi.
Gi man visai nesvarbu ką tau šnabždėjo vėjas
Ir ar užuodi šitą mėšlą.
Ir man visai nesvarbu, kad tas mėšlas kvepėjo cinamonu.
Ir, žinai, man visai nesvarbus TU, racizmo purvina auka
Ir netodėl kad aš prieš, o todėl, kad tu - kartu ir nacis,
Įsigręžęs teisingumo varžtą sau į smegenis.
Nors žinai, tų tokių net neturi.
Ir dar. Gal malonėtum dingti, egoizmo papirktas buvęs drauge?…
Tu mane skaudini, aišku?!
[Ups.]
Rodyk draugams
